Birželio 4 d. Lazdijų trečiojo amžiaus universiteto studentai iš Lazdijų ir Veisiejų išvyko į mokslo metų baigiamąją edukacinę išvyką po Dzūkiją. Ankstyvą rytmetį vingiuotu lyg Nemunas keliu studentai išvyko Į Dzūkiją, kitaip dar vadinamą Dainavą - senąsias jotvingių žemes. Čia žmonės šnekasi tarsi dainuodami: labai archajiška dzūkų tarme, paveldėta iš indoeuropiečių prokalbės ir išlaikiusi senąsias jos formas primena upelio čiurlenimą, senųjų girių ošimą, graudžią vestuvinę ar laidotuvių raudą... Bet ji tokia tokia įprasta, kad to grožio kartais net nepastebime.

Kelionė prasideda nuo Prienų - paties Dzūkijos paribio. Pirmoji stotelė - Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia. Džiaugiamės galėdami medinę bažnytėlę apžiūrėti ne tik iš išorės, tačiau ir iš vidaus. Iš ten pajudame Birštono link. Biršne laukia tikra staigmena - užsukę į Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčią sutinkame Lazdijų TAU buvusį studentą Leoną Lyniką su žmona. Gyvendami Birštone jie ne mažiau aktyvūs nei Lazdijuose. Aplankę Birštono bažnyčią ir pasilabinę su pažįstamais, judame tolyn, kur laukia smagios pramogos. „Pakutename“ pojūčius sveikatingumo kelyje, prausiamės bei ragaujame mineralinių vandenų, kopiame į piliakalnį, apsižvalgyti po apylinkes, kaip kadais nuo aukštų pilių kuorų į šalis žvalgėsi pilių sargai. Pasigrožėję kerinčiais vaizdais, pasukame link Stakliškių. Šis žavus miestelis garsėja savo midaus darykla. Apžiūrėję midaus daryklą, gomurį džiuginame kunigaikščių ir didikų gėrimu , kvepiančiu uogomis, žolynais ir medumi. „Gardus gardus, midutis gardus/ Apsuko galvelę šešis kartus“ rimavo viena iš keliauninkių.

Kiek daug jau pamatyta, o kelionė net neįpusėjo... Skubame link totorių sostine tituluojamų Raižių, kur mūsų jau laukia atvertos musulmonų mečetės durys. Čia susipažįstame su musulmonų tikėjimu, gauname pavartyti į lietuvių kalbą išverstą koraną, užduodame begalę klausimų, lyginame katalikų ir musulmonų tikėjimą ir jau gerokai praalkę skubame link Pivašiūnų.

Pasukame link Pivašiūnų, kur mūsų jau laukia garuojančios bandos su dzūkišku „daryciniu“. Visai netikėtai, atsiveria ir Pivašiūnų bažnyčios durys. Ant aukštos kalvos stovinti Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčia yra Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas. Lotyniško kryžiaus formos bažnyčia – paprasta, bet sykiu meniniu požiūriu savita. Daili Pivašiūnų bažnyčia labiausiai garsėja nuo seno stebuklingu laikomu Dievo Motinos paveikslu. Netgi įspūdingas Didysis altorius, rodos, sukurtas kaip garbės baldakimas Švč. Mergelės paveikslui. XVII a. viduryje tapytas paveikslas papuoštas aptaisais. 1988 m. paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotais vainikais, jam suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Daugybė maldininkų, besikreipusių į Pivašiūnų Mergelę, jos užtariami patyrė įvairiopų malonių.

Pasisotinę ir kiek aptingę keliaujame į Liškiavą, kur jau mūsų laukia dar viena pažįstama gidė Jacinta Goberienė. Apžiūrėję šventovę, išklausę jos istoriją, pasimėgavę vėsa ir ramybe pajudame link galutinės maršruto stotelė Česnulio skulptūrų ir poilsio parko, kur laukia pats parko įkūrėjas, savininkas, drožėjas Antanas Česnulis. Su kokiu užsidegimu jis vedžioja ir pasakoja apie savo kūrinius lyg apie savo vaikus. O kiek originalių idėjų dar sukasi jo galvoje?.. Atrodo, galėtum klausyti ir klausytis jo sumanymų, pasijusdamas lyg ir pats būtum prie jų prisidėjęs.

Gaila, tačiau kelionė jau eina į pabaigą. Aplankius pietrytinį Lietuvos etnokultūrinį ir istorinį kraštą jau temstant gal šiek tiek pavargę, bet laimingi grįžome namo. Išsiskirdami vieni kitiems linkėjome puikios vasaros, neblėstančios energijos, atrasti neatrastus tolius ir daug šypsotis.

Už puikią kelionę nuoširdžiai dėkojame Lazdijų rajono savivaldybės administracijai ir merui, finansavusiems Lazdijų trečiojo amžiaus universiteto kelionės išlaidas, nepakartojamai gidei Rasai Venslavavičienei, kuri kaskart kelionę pradeda rūgščiais saldainiukais, malšinančiais stresą, puikiam vairuotojui Rimantui už saugią kelionę, na, ir, žinoma, didžiausias dėkui nepailstantiems keliauninkams. Viliamės, kad šįkart nevykę studentai, dalyvaus kitose Lazdijų trečiojo amžiaus universiteto išvykose.